pašalininkas

pašaliniñkas (-inỹkas), -ė smob. (2) Rm žr. pašalietis 1: Pas jį darbinyko kaip vandenio: ir savų kaip rąstagalių, ir pašalinỹkai pripadeda kada ne kada Rod. Žiūrėk, kad pašalinỹkai nieko nesužinotų Vrn. Priėjo daug ir pašalinỹkių mergų Plv. Pašalininkui (iš šalies atėjusiam, stebinčiam) net yra juokingas reginys ta jų (beždžionių) vagystė Blv. ║ nekviestas svečias: Pašalinỹkų priėjo, negali nė apsisukt Ig.